Panevëþyje vyko Lietuvos ðeimos centrø konferencija
 
 

Vasario 23–24 d. Panevëþyje surengta tradicinë, jau penktoji, Lietuvos ðeimos centrø metinë konferencija. Šiømetës konferencijos tema – „Dþiaugsmo ieðkojimas ðeimoje“. Šá renginá rëmë Panevëþio vyskupijos kurija, Panevëþio miesto savivaldybë, Kazimiero Paltaroko vidurinë mokykla, Vokietijos katalikø solidarumo akcija Renovabis. Organizatoriai – Lietuvos ðeimos centras ir Panevëþio vyskupijos ðeimos centras. Á konferencijà ið visø Lietuvos vyskupijø susirinko per 300 ðeimos centrø darbuotojø, savanoriø, jaunø ðeimø su vaikais.

Trumpoje Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo A. J. Baèkio, Lietuvos Vyskupø Konferencijos Šeimos reikalø tarybos pirmininko, spaudos konferencijoje, vykusioje Panevëþio savivaldybës salëje, þurnalistai informuoti, jog visos temos konferencijoje bus nagrinëjamos atkreipiant dëmesá á dþiaugsmo ðeimoje siekimà. Kardinolas A. J. Baèkis, prisiminæs savo tëvus, sakë, kad ðiais laikais, kai kyla noras imituoti ðeimà, pati ðeima – vyro ir moters santuoka – jau yra dþiaugsmas, kurá mes kiekvienas patyrëme joje augdami. Prof. D. Gailienë atkreipë dëmesá, jog valstybë privalo ginti ðeimà, kad nereikëtø aiðkinti ir árodinëti akivaizdþiø dalykø. Kardinolas A. J. Baèkis atsakë á þurnalistø klausimus.

Pradëdamas konferencijà, jos dalyvius ir garbingus sveèius pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevièius. Jis pabrëþë, jog ðeimos reikalai – visø Lietuvos vyskupø dëmesio centre, ir pasidþiaugë konferencijos tema, kuri aktuali visiems, nes þmogus be dþiaugsmo nieko negali sukurti. Dþiaugsmas yra kaip oras ir vanduo, be kuriø þmogus negali gyventi. Kaip dþiaugsmo prieðus ganytojas ávardijo nuodëmæ ir egoizmà. Taigi norint susigràþinti dþiaugsmà, pirmiausia bûtina atgaila, mokytis daryti gera kitiems ir stengtis iðsivaduoti ið visø panèiø, raizgiusiø mus sovietmeèiu, kad neliktø vergystës dvasios ir iðmoktume bûti laisvi. Pasak ganytojo, kovojant su blogiu pats svarbiausias ginklas – daryti gera. Baigdamas arkivyskupas palinkëjo prasmingø áþvalgø, kaip palaikyti dþiaugsmà ðeimose ir tëvynëje.

Vaisingo darbo linkëjo ir Panevëþio vyskupas J. Kauneckas bei Šiauliø vyskupas E. Bartulis. Pastarasis priminë tikràjá dþiaugsmo Šaltiná, kurá atradus viskas stojasi á savo vietas. „Dràsos liudyti Kristø ir eiti tikruoju meilës ir dþiaugsmo keliu“, – kvietë susirinkusiuosius Šiauliø ganytojas.

Panevëþio miesto meras V. Matuzas ragino dþiaugsmo ieðkoti kasdieniame gyvenime ir gyventi kaip nuo seno „surëdyta“ – ðeimose.

Po sveikinimø pirmasis á susirinkusiuosius praneðimu „Ganytojo þodis apie dþiaugsmà“ kreipësi kardinolas A. J. Baèkis. Remdamasis bibliniu Kanos vestuviø ávaizdþiu, ganytojas sakë, jog vestuviø puota simbilizuoja Dievo karalystæ. Tai meilës ir vienybës, meilës ir bendrystës þenklas, kai dovanojamasi vienas kitam amþinai. „Švæskime ðeimyniná gyvenimà kaip dþiaugsmo ir vienybës ðventæ, kad meilë mus vienytø. Pati santuoka yra Dievo norëta ir palaiminta, tai yra dþiaugsmas, kaip tà patirti kasdien, spræskite patys“, – kalbëjo arkiv. A. J. Baèkis, primindamas, jog meilæ reikia auginti, puoselëti kasdien, tai nëra kaþkas iki galo iðbaigta. Kaip vienà ið bendrystës elementø kardinolas paminëjo maldà. Dievas dalyvauja ðeimø dþiaugsme. Nereikia pamirðti, kad dþiaugsmas yra Dvasios vaisius. „Taigi statykite gyvenimà Vieðpatyje. Dþiaukimës viltimi“, – ðiuo raginimu baigë savo praneðimà kardinolas A. J. Baèkis.

Po to net penki konferencijoje dalyvavæ vyskupai (kardinolas A. J. Baèkis, arkiv. S. Tamkevièius, vysk. E. Bartulis, vysk. J. Kauneckas, vysk. J. Preikðas) apie pusantros valandos atsakinëjo á raðtu pateiktus konferencijos dalyviø klausimus.

Pasibaigus kavos pertraukëlei, prof. Danutë Gailienë (VU Filosofijos fakulteto Klinikinës ir organizacinës psichologijos katedra) savo praneðime „Sovietmeèio átaka ðeimai“, remdamasi atliktais tyrimais – apklausomis, mëgino atsakyti á toká iki ðiol dar maþai nagrinëtà klausimà, kodël esame tokie, kokie esame. Lietuvoje per greitai numojome ranka á pusës amþiaus trukmës okupacijà, kuri siekë palauþti þmogaus orumà ir „sukurti“ sistemai parankø individà. Vienas svarbiausiø ðeimos uþdaviniø – formuoti naujosios kartos vertybes iðvien su kitomis visuomenës institucijomis, pirmiausia mokykla – sovietø reþimo sàlygomis tapo neámanomas. Pasak prelegentës, moraline-psichologine prasme buvo uþprogramuoti beveik neiðsprendþiami konfliktai. Šeima, diegianti tiesos ir tikëjimo vertybes, konfliktuodavo su oficialiàja valdþios pozicija. Tëvø, priëmusiø sovietinæ doktrinà, auklëjimas buvo paremtas melu. Dël to ásivyravo átarumas, bailumas, dviveidystës pateisinimas, prisitaikëliðkumas. Tai veikia mus iki ðiol, todël svarbu patiems suprasti ir sàþiningai bei atidþiai paþvelgti á ðias neigiamas átakas, kad automatiðkai jø neperduotume naujoms kartoms. Profesorë praneðime svarstë ávairias ðeimø iðgyvenimo, prisitaikymo strategijas.

Soc. m. doktorantë Nijolë Liobikienë (VDU, Socialinio darbo institutas) savo praneðime „Dþiaugsmo ieðkojimas ðeimoje“ svarstë, kad nors atsakymai á klausimà, kas yra dþiaugsmas, gali bûti ávairûs, dþiaugsmas yra svarbi þmogiðkosios bûties dalis. Pasak prelegentës, mes daþnai ieðkome iðoriniø dþiaugsmo ðaltiniø, kurie greit nusibosta, iðsenka, sukelia nusivylimà, pyktá, liûdesá. Labai svarbu suprasti ir mokëti pasinaudoti ðeimoje vidiniais dþiaugsmo ðaltiniais, kylanèiais ið tyros sàþinës, mokëjimo atleisti, gebëjimo pasidþiaugti kito dþiaugsmu, bendryste. Vidiná dþiaugsmà, prelegentës teigimu, teikia rami sàþinë ir gyvas tikëjimas, pozityvus màstymas, pasidalijimas pirmiausia dþiaugsmingais ávykiais su artimaisiais, ypaè vaikais ir seneliais, malda, teigiama nuostata kitø atþvilgiu, vidinis susikaupimas ir atsinaujinimas.

Po pietø darbas tæstas Kazimiero Paltaroko vidurinëje mokykloje. Èia veikë net 10 darbo grupiø, á kurias konferencijos dalyviai pasiskirstë pasirinktinai. Prof. D. Gailienë savo grupëje diskutavo apie sovietmeèio kartà, kuriai bûdinga lojalumo arba nelojalumo reþimui pasirinkimas, laviravimas tarp vieðo „neautentiðko“ir „autentiðko“gyvenimo. Nijolës Liobikienës vadovaujamoje grupëje nagrinëti santuokiniø kriziø áveikimo bûdai. Psichoterapeutas Gintautas Vaitoðka griovë vyraujanèius mitus apie seksualiná gyvenimà. Darbo grupës „Iððûkis: laisvalaikis ðeimoje“ vedëjas Saulius Matulevièius, Lietuvos ðeimos centro jaunimo programø koordinatorius, atskleidë, kaip laisvalaikis ðeimoje ar jo stoka paveikia ðeimos mikroklimatà bei nulemia ðeimyninæ laimæ, pateikë pavyzdþiø ir bûdø, kaip galima praleisti laisvalaiká ðeimoje. Iðsiskyrusiøjø sielovados centro „Bendrakeleiviai“ vadovë Elvyra Kuèinskaitë gilinosi á skyrybø netekties suþeistø þmoniø patirtis ir kriziø áveikimà. Psichologë Rasa Bieliauskaitë svarstë, kas trukdo bûti gerais tëvais. Nacionalinei ðeimø ir tëvø asociacijai atstovaujantys Algimantas ir Jolanta Ramonai kvietë susimàstyti, kas labiausiai pakenkë ðeimos ávaizdþiui ir kas turi didþiausià átakà ðeimos institutui. Jûratë Stuèinskaitë ir Vytautas Salinis (GTI) mokë bendruomeniniø ðokiø ir þaidimø, kuriuos galima pritaikyti ðeimos ðvenèiø ir susibûrimø metu. Kaiðiadoriø vyskupijos ðeimos centro atstovas Aidmantas Bernatonis supaþindino su Kaiðiadoriø vyskupijoje pradëta programa „Vakarai su ðeima“. Dr. Birutë Obelenienë kvietë pasvarstyti, kodël verta populiarinti natûralø ðeimos planavimà.

Vakare pilnutëlëje Kristaus Karaliaus katedroje konferencijos dalyviai kartu su vietos bendruomene ðventë Eucharistijà. Šv. Miðiø liturgijai vadovavo ir pamokslà pasakë kardinolas A. J. Baèkis, koncelebravo arkiv. S. Tamkevièius, vyskupai J. Kauneckas, E. Bartulis, J. Preikðas, kunigai.

Pirma konferencijos diena baigta vakarone, kurià vedë „Gyvenimo ir tikëjimo“ instituto atstovai Jûratë ir Vytautas.

Antroji konferencijos diena pradëta Kristaus Karaliaus katedroje ðv. Miðiomis, kuriø liturgijai vadovavo ir pamokslà pasakë arkiv. S. Tamkevièius.

Po to vël rinktasi á Panevëþio miesto savivaldybës salæ. Èia visus pasveikinæs Panevëþio vyskupas emeritas J. Preikðas palinkëjo dþiaugsmo ieðkoti nesavanaudiðkoje meilëje, kylanèioje ið Dievo, kuris ir yra Meilë.

Tiberiados brolis Bartas dalijosi savo bendruomenës organizuotø stovyklø, susitikimø su ðeimomis patirtimi. Pasak jo, vien matyti ðeimas, gyvenanèias pagal Evangelijà, jau yra dþiaugsmas. Kalbëdamas, kas yra dþiaugsmo ðeimoje ðaltiniai, brolis Bartas pabrëþë maldà. Atnaujindami maldà ðeimoje, atrasime ir dþiaugsmà. Kitas dþiaugsmo ðaltinis, pasak jo, paprastumas: bûtina iðmokti dþiaugtis, þavëtis paprastais kasdieniniais dalykais. Be to, reikia neuþmirðti, kad dþiaugsmo virðûnë ðeimoje yra atleidimas. Brolis Bartas ragino ðvæsti ðeimose atlaidus – dienà, kai atsipraðoma, atleidþiama ir susitaikoma. Deja, nepaisant gausybës ðiuolaikiniø komunikavimo priemoniø, þmonës praranda gebëjimà susikalbëti.

Temà apie susikalbëjimo dþiaugsmà toliau plëtojo Vilniaus arkivyskupijos ðeimos centro direktorius psichologas Algirdas Petronis. Pasak jo, susikalbëjimo dþiaugsmas ir nesusikalbëjimo skausmas – dvi temos, svarbios visiems. Susikalbëjimas ir nesusikalbëjimas niekada netaps tik tinkamos bendravimo technikos ar efektyviø komunikavimo ágûdþiø reikalas, nes tai ne technikø, bet þmogaus sielos sritis. Paprastai mes þvelgiame á kitus taip, kaip þvelgiame á save. Prelegentas vaizdþiai iliustravo bendravimo pakopas: kliðiø, faktø, nuomoniø, vertinimø, idëjø, jausmø ir poreikiø lygmená, ypaè pabrëþdamas ypatingus bendrumo momentus, kai du þmonës iðgyvena visiðkà bendrumà, buvimo kartu dþiaugsmà.

Apie savo gyvenimo kartu patirtá liudijo dvi ðeimos: Toma ir Algirdas bei Danguolë ir Donatas.

Konferencija baigta atskirø vyskupijø ðeimos centrø 2007 m. veikos apþvalga.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt